Atliekant kadastrinius matavimus neišvengiama paklaidų dėl prietaiso, matavimo metodo netobulumo, aplinkos sąlygų. Svarbiausios priežastys kurios turi Įtakos linijų matavimo tikslumui yra šios:
1) nuokrypiai nuo tiesės matuojant liniją;
2) išlinkusi matavimo juosta arba ruletė;
3) nepakankamai įtemptas matavimo prietaisas;
4) prietaiso komparavimo paklaida;
5) linijos polinkio matavimo paklaidos;
6) netiksliai nustatytas prietaiso ilgis pasikeitus aplinkos temperatūrai.

Dėl išvardytų priežasčių atsiradusios paklaidos gali būti atsitiktinės ir sisteminės.

Linijos vieno metro atsitiktinę paklaidą priimta žymėti u. Jeigu paklaidos atsitiktinės, tai įvairiose matuojamosios linijos vielose jos gali būti skirtingų ženklų. Todėl pagal matavimo klaidų teoriją visos linijos ilgio atsitiktinė vidutinė kvadratinė paklaida:

Kadastrinių matavimų sisteminėms paklaidoms būdingas nekintantis arba kintantis pagal tam tikrą dėsnį dydis ir ženklas. Dėl matavimo juostos arba ruletės nuokrypio nuo linijos išmatuota linija visada ilgesnė už tikrąją. Sisteminė paklaida vienam išmatuotos linijos metrui žymima %. Linijos sisteminė paklaida

Bendra abiejų paklaidų įtaka išreiškiama vidutine kvadratine paklaida

Matuojant linijas plieninėmis juostomis ir ruletėmis, linijų matavimo santykinės paklaidos būna ne didesnės kaip:

1) 1:3000, kai matavimo sąlygos geros;

2) 1:2000, kai matavimo sąlygos vidutinės;

3) 1:1000, kai matavimo sąlygos blogos.

Optiniai toliamačiai yra pranašesni už juostas ir ruletes; jais matuojama greičiau ir pigiau. Tačiau prieš kelis dešimtmečius išradus ir įdiegus į gamybą elektrooptinius (šviesos) toliamačius, optinių toliamačių naudojama gerokai mažiau. Bet kai kurie iš jų dar gana plačiai naudojami ir verta apie juos pakalbėti. Be to, elektrooptiniai toliamačiai kol kas daug brangesni už optinius toliamačius.

Optiniai toliamačiai skirstomi į nekintamo kampo ir nekintamos bazės toliamačius. Nekintamo kampo optiniais toliamačiais matuojamas besikeičiantis atstumas. Nekintamos bazės toliamačiais matuojamas kintamas kampas vadinamas paralaktiniu. Toliamačio bazė yra b. Dažniausiai tai yra horizontali kartelė, kurios galuose yra specialios markės.

Labiausiai paplitę nekintamo kampo optiniai siūliniai toliamačiai, kurie yra geodezinių prietaisų žiūronuose. Kiti optiniai toliamačiai yra dvigubo vaizdo. Pagal standartą GOST 22549-77 gaminami Jil-2 („D-2“), ĮĮHP-B („DNR-5“),
„HH-8 („DN-8“) toliamačiai. Lietuvoje naudojami šie ir kiti, panašios konstrukcijos, optiniai toliamačiai (pvz., Redta).

Kadastriniai matavimai – pakankamai rimta sfera.

Paprasčiausias yra siūlinis toliamatis. Sakykime yra horizontali linijos atkarpa AB, kurios taške A centruotas gulsčiuotas teodolitas. Taške B pastatyta matuokle. Reikia išmatuoti atstumą S. Taškas yra siūlelių sankirta, m ir toliamačio siūleliai. Šie siūleliai projektuojasi matuoklės taškuose M ir N. Atstumas objektyvo židinio nuotolis; p atstumas tarp toliamačio siūlelių m, n; e atstumas nuo prietaiso vertikalios sukimosi ašies VV iki objektyvo L. Santykis — žymimas raide K ir vadinamas toliamačio koeficientu.

Reikia išsiaiškinti koeficiento K geometrinę prasmę. Dažniausiai siūlinis toliamatis konstruojamas taip, kad būtų K=100. Ieškant palinkusios linijos AB horizontaliosios projekcijos ilgio, taške A centruojamas teodolitas, o taške B statoma vertikali matuoklė. Vertikaliuoju skrituliu išmatuojamas linijos polinkio kampas v ir matuoklėje atskaičiuojama. Tačiau vertikali matuoklė nėra statmena žiūrono vizavimo ašiai. Matuoklė, kampu v, taptų statmena žiūrono vizavimo ašiai ir atvaizdavimas palinkusia linija.

Žiūronuose su vidaus fokusavimu siūlinio toliamačio koeficientas K ir konstanta c šiek tiek keičiasi, keičiantis matuojamiems atstumams. Dabar matininkas  geodeziniuose prietaisuose taikomi žiūronai tiktu vidaus fokusavimu. Todėl praktiškai, naudojantis siūliniu toliamačiu Pataisa AS galima nustatyti skirtingiems atstumams. Tam tikslui lygioje vietoje nuo pradinio taško apytiksliai 10, 20, 30, 50, 70, 100, 120, 150, 170 ir 1100 m atstumu sukalami kuoliukai ir juosta išmatuojami atstumai ne didesne kaip 1:3000 santykine paklaida. Taške A statomas teodolitas, kurio siūlinis toliamatis tiriamas, ir kiekvienas atstumas išmatuojamas toliamačiu.

Tiksliai išmatuotos atkarpos ilgis; atkarpos, esančios tarp siūlinio toliamačio siūlelių, ilgis. Pagal sudaroma pataisų lentelė arba grafikas, kuriais naudojamasi koreguojant siūliniu toliamačiu išmatuotų linijų ilgių reikšmes.

Siūliniais toliamačiais matuojamos iki 200 m ilgio linijos. Santykinis matavimo tikslumas 1:300-1:400. Nepalankiomis sąlygomis (dideli polinkio kampai) tikslumas dar mažesnis – 1:200. Todėl siūlinis toliamatis naudojamas tik topografinėje nuotraukoje.

Pastovios bazės dvigubo vaizdo toliamatyje prieš žiūrono objektyvą yra plonas didelio židinio nuotolio lęšis. Kai žiūrono vizavimo ašis sutampa su lęšio optine ašimi, matuoklės M taškas projektuojasi siūlelių tinklelio sankryžos taške. Pastūmus lęšį nuo žiūrono vizavimo ašies atstumu A, spindulys pakeis kryptį, taške pasisuks kampu ir eis spindulio keliu. Perpjovus lęšį pagal skersmenį ir padarius taip kad viena jo dalis būtų nejudama, o kita judėtų statmenai vizavimo ašiai, žiūrone bus matomi du bazės vaizdai su markėmis M ir M galuose. Lęšio padėtis keičiama tol, kol markių vaizdai sutaps. Skalėje atskaičiuojamas lęšio pasislinkimo kelias.