Žemės dalinimas į sklypus – Atstumai matuojami sudarant teritorijoje geodezinius tinklus, darant topografines nuotraukas, žemės paviršiaus reljefo profilius, nužymint pastatų, statinių bei įrenginių ašis, tikrinant sumontuotų konstrukcijų padėtį ir kt. Atstumų matavimo tikslumas priklauso nuo reikalavimų, keliamų matuojamam objektui, matavimo metodų ir naudojamų prietaisų tobulumo. Tobuliausiomis šiuolaikinėmis priemonėmis, panaudojant šviesos interferencijos metodą, galima matuoti atstumus iki 1000 m 1:11 000 000 tikslumu (840 m komparatorius bazė Nummelos mieste, Suomijoje). Tačiau Siūliniu toliamačiu, kuris yra teodolite, nivelyre matuojama vos 1:200—1:300 tikslumu. Taigi atstumų matavimo tikslumų diapazonas yra labai platus.

Tiksliausiai atstumus tenka matuoti sudarant valstybinius geodezinius atramos, specialios paskirties tinklus, rengiant komparatorius — bazes atstumų matavimų prietaisams kalibruoti. Šie objektai matuojami su mažesnėmis kaip 1:50 000 santykinėmis paklaidomis.

Vietinės reikšmės geodeziniuose tinkluose, specialios paskirties statybos objektuose atstumai turi būti matuojami 1:50 000 – 125000 tikslumu.

Žemės sklypo padalijimas ir jo būdai

Rengiant topografinių nuotraukų pagrindą, sudarant detalias nuotraukas, įvairius profilius, atstumai matuojami 1:2000—11300 tikslumu.

Tarp žemės paviršiaus taškų atstumai gali būti matuojami tiesiogiai ir netiesiogiai. Tiesioginiu vadinamas toks metodas, kai matuojant plieninė juosta arba ruletė atidedama tarp taškų matuojamosios linijos kryptimi turi būti geras matomumas ir nebūtų kliūčių. Matuojant atstumą netiesiogiai užtenka tik matomumo tarp linija fiksuojančių taškų.

Tiesiogiai atstumai matuojami mechaniniais prietaisais iš kurių labiausiai paplitusios plieninės juostos ir ruletės. Rečiau naudojama invaro Viela bei ruletės, ilgiamačiai.

Netiesiogiai atstumai matuojami toliamačiais arba paralaktiniu metodu. Toliamačiai skirstomi į optinius ir elektroninius. Optiniai toliamačiai gali būti įmontuoti geodeziniuose prietaisuose arba sukonstruoti kaip atskiras įtaisas, kuris matuojant uždedamas ant geodezinio prietaiso žiūrono. Jais matuojami 5—700 m atstumai, o matavimų tikslumas 1:6000 1:300.

Žemės sklypo  formavimas (sujungimas)

Matuojant atstumą paralaktiniu metodu, sudaroma geometrinė figūra (trikampis arba rombas), kurios išmatuojama viena kraštinė, paprastai gerokai trumpesnė už ieškomąjį atstumą ir kai kurie kampai. Ieškomasis atstumas randamas atliekant skaičiavimus, pagrįstus geometrinių ryšių tarp sudarytos geometrinės figūros elementų.

Elektroniniais toliamačiais atstumas randamas panaudojant elektromagnetinių virpesių fizikines savybes. Pagal elektromagnetinių virpesių dažnį elektroniniai toliamačiai skirstomi į šviesos (elektrooptinius) ir radijo. Jais matuojamų linijų ilgiai yra skirtingi: 2—500 m; 10—3000 m; 10—25 km arba praktiškai neriboti. Atstumų nustatymo tikslumas elektroniniais toliamačiais didelis ir beveik nepriklauso nuo matuojamosios atkarpos ilgio.

Matuojamosios linijos galiniai taškai ženklinami vietovėje nuolatiniais arba laikinais ženklais. Nuolatinis ženklas yra gelžbetoninis stulpelis arba metalinis vamzdis su gelžbetoniniu inkaru, kurio viršutinėje dalyje įbetonuota metalinė markė su 2 mm skersmens skylute arba iškaltu kryželiu, rodančiu ženklo centrą. Šie ženklai turėtų būti įleidžiami į žemę žemiau įšalimo ribos, kuri Lietuvoje yra apie 1,2 m. Taupant statybines medžiagas, jie statomi 0,6—0,8 m gylyje. Tačiau dėl žiemos šalčių jų padėtis gali pasikeisti. Nuolatiniai ženklai turi būti tinkami naudoti keliasdešimt metų. Miestuose bei gyvenvietėse jie gali būti uždengiami gaubtais.