Žemės sklypo paskirties keitimas – Laikini ženklai yra 10—20 mm skersmens metaliniai vamzdeliai, virbai, specialios plačiomis galvutėmis vinys, mediniai kelių centimetrų skersmens kuoliukai, patvariais dažais padarytos atžymos. Šie ženklai statomi matavimų laikui. Kai juos tenka statyti suplūktame žemės paviršiuje arba akmenų grindinyje, vartojami metaliniai vamzdeliai, virbai. Asfaltuotose arba plytelėmis grįstose vietose naudojamos vinys ir atsparių dažų atžymos.
Prieš matuojant linijos ilgį, reikia pašalinti jos kryptyje esančias kliūtis ir pažymėti ją gairėmis —— nusmaigyti. Gairė —— tai medinė 30—40 mm skersmens 2,5—3 m ilgio kartelė, nudažyta balta ir raudona spalvomis. Vienas jos galas su metaliniu smailiu antgaliu. Matuojant linijos galuose įsmeigiamos 2 gairės. Jei linija ilga ir iš taško A blogai matomas taškas B, tarp
šių taškų linijoje statomos gairės. Atstumas tarp gairių priklauso nuo vietovės reljefo. Lygioje vietoje gairės statomos rečiau, kalvotoje tankiau, bet ne rečiau kaip kas 100 m.
Linija smaigo du asmenys. Vadovaujantis asmuo atsistoja prieš gairę taške A ir žiūri, kad gairė A užstotų gaire 8. Jei blogas matomumas, jis naudojasi lauko žiūronu. Antras asmuo, kuris turi keletą gairių, vadovaujančiojo nurodymu stato gaire linijos C. Vėliau taške D ir E. Visos gairės turi būti vienoje vertikalioje plokštumoje. Smaigyti pradedama nuo tolimiausios gaires link stebėtojo (link savęs). Taip sumažinama smaigymo paklaida. Matuojant atstumą, gairės B, D, C reikalingos tam, kad matuotojai nenukryptų nuo krypties AB, o atstumai tarp gretimų gairių neregistruojami.
Iš taško A gali nesimatyti gairės taške B, jei tarp jų yra kalva. Tada apytiksliai parenkamas taškas C taip, kad iš jo matytųsi gairės A ir B. Atkarpoje ClB statoma gairė Dl tokioje vietoje, iš kurios būtų matoma gairė A. Vėliau gairė iš taško CI perkeliama į padėtį CZ linijoje DlA. Smaigoma tol, kol gairės C ir D atsiduria linijoje AB.
Nuo ko prasideda žemės paskirties keitimas
Linija, einanti per slėnį, pradedama smaigyti stebint iš taško A gairę taške B ir statant jų kryptyje gairė taške F. Taip pat, žiūrint iš taško B į gairę A, tiesėje pastatoma gairė taške C. Panaudojant jau nusmaigytas gaires C ir F, randama gairės E padėtis linijoje, o pasinaudojus atkarpa FC, randama gairės D padėtis.
Matavimo juostos ir ruletės gaminamos iš juostinio plieno, o vielos iš invaro lydinio. Matuojant juostomis ir ruletėmis, gaunamas 1:1000—13000 tikslumas, o invarinėmis vielomis nuo 1:5000 iki 1:1 000 000 tikslumu.
Matavimo juostos būna 20, 24 ir 50 m ilgio, 10 – 15 mm pločio, 0,4 – 0,6 mm storio. Jos skirstomos į brūkšnines ir skalines.
Dažniausiai naudojamos brūkšnines 20 m ilgio juostos. Jų pradžią ir galų rodo brūkšniai, įbrėžti išpjovose, į kurias matuojant įstatomi smaigeliai (jų yra šeši arba vienuolika). Juostos metrinės padalos įrašytos skaitmenimis
abiejose jos pusėse, Pusmetrinės padalos žymimos kniedėmis, o
decimetrinės 2 mm skersmens skylutėmis. Centimetrinių padalų juostoje nėra, jos atskaičiuojamos iš akies. Nenaudojama juosta laikoma susukta ant specialaus metalinio žiedo. Pagal standartą GOST 10815-64 juostos ilgio didžiausia paklaida 2mm metrinių ir decimetrinių intervalų paklaida ne didesnė kaip 0 5 mm.
Skalinėmis juostomis atstumą galima matuoti 1,5 – 2 kartus tiksliau negu brūkšninėmis. Skalinė juosta nuo brukšninės skiriasi tuo, kad pirmasis ir paskutinis juostos decimetras yra sudalytas milimetrais, o likusi dalis centimetrais. Tokios 20 m ilgio juostos didžiausia paklaida – 1 mm, 24 m 2 mm ir 50 m – 3 mm. Milimetriniai intervalai atidėti su nedidesnėmis kaip 0,1 mm, o centimetriniai, decimetriniai ir metriniai intervalai su 0,2 – 0,3 mm paklaidomis.
Kokie dokumentai reikalingi, kad būtų atliekamas žemės sklypo paskirties keitimas?
Polinkio kampas matuojamas eklimetru. Labiausiai paplitęs skritulinis eklimetras, kurį sudaro metaline dėžute su Viduje esančiu cilindru, besisukančiu apie ašį ir Vizavimo vamzdeliais. Apatinė cilindro pusė yra sunkesne: Išorinis cilindro paviršius padalytas laipsniais nuo 0 iki 60 į abi puses. Prieš šią laipsnių skalę yra vamzdelio kiaurymė — akies dioptras, pro kurį atskaičiuojama polinkio kampo reikšme. Kitame vamzdelio gale yra objekto dioptras į (horizontalus siūlelis), kuriuo vizuojama į palinkusios linijos galinį tašką. Kai tiesė, jungianti akies ir objekto dioptrus, yra horizontali, eklimetro atskaita lygi. Matuojant polinkio kampą su eklimetru, atsistojama palinkusios linijos pradžioje ir pro eklimetro vamzdeli vizuojama į linijos gale stebėtojo akių aukštyje esančią gaires vietą. Paspaudus mygtuką, cilindras atpalaiduojamas ir pradeda svyruoti apie ašį. Nusistovėjus cilindrui atleidžiamas mygtukas ir atskaičiuojamas polinkio kampas.
Eklimetrą reikia patikrinti. Tikrinama matuojant tos pačios atkarpos polinkio kampą iš abiejų jos galų. Kampų reikšmės turi skirtis ne daugiau kaip 30′ (puse padalos). Esant didesniam skirtumui, eklimetrą reikia taisyti. Tačiau matuojant polinkio kampą IS abiejų linijos. galų ir radus matavimo rezultatų vidurkį gaunama teisinga polinkio kampo reikšmė. Eklimetru polinkio kampas išmatuojamas 15′-30′ tikslumu. Kai norima matuoti tiksliau, polinkio pataisa randama niveliuojant.